Pavasaris ir vasara – pats poilsio gamtoje įkarštis, tačiau aplinkosaugininkams tai įtempčiausias laikotarpis. Neatsargus elgesys su ugnimi, lankymosi miške taisyklių nepaisymas ir banali neatsakomybė gali akimirksniu paversti žydintį žalią kampelį pelenais.

Kiekvieną pavasarį ir vasarą aplinkosaugos bei priešgaisrinio gelbėjimo tarnybų pareigūnai fiksuoja dešimtis sausos žolės, miško paklotės ir kitų gamtinių teritorijų gaisrų. Daugelis gyventojų iki šiol šventai tiki, kad sausos žolės deginimas padeda „susitvarkyti“ sklypą ar atsikratyti šiukšlių. Tačiau tokių veiksmų pasekmės gali būti kur kas rimtesnės, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Milžinišką žalą aplinkai daro ir neatsakingas elgesys miškuose bei parkų zonose – gamta dešimtmečius priversta gydytis žaizdas, kurias žmogus padaro vos per kelias minutes... Viena paprasta taisyklė skamba labai aiškiai: ką atsinešei – nusinešk atgal!

 

Apie tai, kokią žalą gaisrai daro aplinkai, kokie pažeidimai dažniausiai fiksuojami mūsų regione ir kaip išvengti baudų bei tragiškų pasekmių, papasakojo Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos Ignalinos aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Romanas Didenko.

 

Juodas pėdsakas žemėje: kaip gaisrai naikina ekosistemas

„Gaisrai daro kolosalų, dažnai nepataisomą žalą aplinkai, – aiškina Romanas Didenko. – Degant sausai žolei ar miško paklotei, visiškai sunaikinamas viršutinis humusingas, derlingasis dirvožemio sluoksnis. Įrodyta, kad net ir vienas žolės gaisras dirvos derlingumą sumažina 5–8 procentais.“

Specialisto teigimu, ugnis visiškai sunaikina biologinę įvairovę ir pažeidžia trapią gamtos pusiausvyrą. Liepsnose žūsta augalai, jų sėklos ir jauni ūgliai. Tačiau baisiausia, kad ugnis gyvus sudegina milijonus gyvų organizmų: vabzdžius, vorus, driežus, ežius, kiškius, taip pat perinčius paukščius, jų dantis bei bejėgius jauniklius.

Be to, sausos žolės gaisrai akimirksniu užteršia aplinkos orą. Degant išsiskiriančios medžiagos nusėda plaučiuose ir daro rimtą žalą žmonių, sergančių astma ar kitomis kvėpavimo takų ligomis, sveikatai. Situaciją sunkina ir tai, kad ugnis iš laukų neretai persimeta į durpynus, miškų masyvus, taip pat į gyvenamąsias sodybas bei ūkinius pastatus.

 

Specialisto teigimu, gaisrai daro milžinišką žalą aplinkai. „Degant sausai žolei ar miško paklotei, sunaikinamas viršutinis derlingasis dirvožemio sluoksnis, žūsta augalai, sėklos, jauni ūgliai ir daugybė gyvų organizmų. Po vieno žolės išdeginimo dirvos derlingumas gali sumažėti 5–8 procentais“, – aiškina Romanas Didenko.

 

Gaisrai ypač pavojingi pavasarį, kai daugelis gyvūnų rūšių veda jauniklius. Ugnyje žūsta vabzdžiai, vorai, sliekai, driežai, ežiai, kiškiai, perintys paukščiai ir jų jaunikliai. „Daugumai laukinių gyvūnų ir paukščių rūšių pavasarį prasideda veisimosi laikotarpis ir pasaulį išvysta jaunikliai. Mažyliai tiesiog neturi jokių šansų išsigelbėti nuo straigia plintančios ugnies. Žmonės dažnai mano, kad dega tik sausa žolė. Iš tikrųjų kartu su ja žūsta visa ekosistema“, – pažymi specialistas. Be to, ugnis lengvai išplinta į miškus, durpynus, ūkinius pastatus ir gyvenamuosius namus.

Pažeidimų statistika ir nekontroliuojama „liepsna prie tvoros“

Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, vien nuo 2026 metų pradžios iki birželio 3 dienos Lietuvoje buvo gauta daugiau nei 130 pranešimų apie gaisrus, susijusius su žolės, ražienų deginimu ir miško gaisrais, kuriuos sukėlė žmogaus veikla. Dažniausiai inspektoriai fiksuoja nenupjautos žolės, nendrių, ražienų ir kitų augalinės kilmės liekanų deginimo atvejus, nors tokia veikla pagal įstatymus yra draudžiama. Už panašius pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė, taip pat gamtai padarytos žalos atlyginimas.

Miestuose kūrenti laužus ir deginti žolę yra draudžiama. Išimtį sudaro tik specialiai įrengtos viešosios poilsio ir kempingų vietos. „Visose kitose miesto vietose kūrenti laužus draudžiama. Tokios aikštelės yra specialiai pritaikytos, jose numatytos poilsio zonos, konteineriai šiukšlėms ir užtikrinti saugumo reikalavimai“, – sako Romanas Didenko.

Kaimo vietovėse nuosavame sklype leidžiama deginti tik į krūvas surinktas augalinės kilmės atliekas. Griežtai privaloma laikytis šių taisyklių:

  • krūvos dydis negali viršyti 1 kubinio metro;
  • laužas turi būti nuolat stebimas;
  • pasišalinti galima tik ugniai visiškai užgesus;
  • vienu metu leidžiama kurti tik vieną laužą;
  • atstumas iki pastatų turi būti ne mažesnis kaip 20 metrų;
  • atstumas iki miško – ne mažesnis kaip 50 metrų;
  • iki atskirai stovinčio medžio – ne mažesnis kaip 5 metrai.

Romanas Didenko pažymi, kad pavojaus šaltiniu dažnai tampa paprasti sodininkai. „Kartais žmonės elgiasi itin neatsakingai tiesiog savo sklypuose. Buvo atvejis, kai sodininkas, užuot nupjovęs sausą žolę palei tvorą, nusprendė ją tiesiog išdeginti. Pasekmės buvo liūdnos. Žmonėms atrodo, kad tokia ugnis yra kontroliuojama – esą šalia yra smėlio ir kibiras vandens. Bet tai tik iluzija. Vėjas pasikeičia per kelias sekundes, liepsna akimirksniu tampa nevaldoma ir išplinta į milžinišką plotą. Yra buvę atvejų, kai gyventojai taip sudegino savo pačių namus ir kaimynų pastatus“, – pasakoja specialistas ir patikslina, kad daugelis nežino dar vieno svarbaus reikalavimo: prieš uždegant, krūvą būtina perrinkti.

„Jei šakų, žolės ar lapų krūva stovi ilgiau nei savaitę, prieš deginimą ją būtina perrinkti. Per keletą dienų tokiose krūvose spėja apsigyventi ežiai, kiškiai, paukščiai, vabzdžiai, ropliai. Todėl taisyklėse numatytas privalomas patikrinimas prieš uždegant ugnį“, – aiškina Romanas Didenko.

Laužai ir kepsninės miške: kas leidžiama

Lietuvoje galioja laisvo miškų lankymo principas, nepriklausomai nuo nuosavybės formos. Tačiau ilsėtis ir naudotis atvira ugnimi galima toli gražu ne visur. Kurti laužus, naudotis kepsninėmis (mangalais), kepsninėmis (barbekiu), deglais ir kitais atviros ugnies šaltiniais leidžiama tik specialiai tam įrengtose poilsiavietėse.

Jeigu dėl laužo gamtai buvo padaryta žala – išdegė teritorija, nukentėjo krūmai ar medžiai – bauda išauga iki 560–1200 eurų, taip pat papildomai apskaičiuojama žala aplinkai. Pavyzdžiui, esmingai apgadinus medį, žalos dydis gali siekti apie 12 eurų už kiekvieną kelmo skersmens centimetrą.

„Svarbu prisiminti, kad didelės sausros periodais savivaldybės gali laikinai apriboti arba visiškai uždrausti lankymąsi miškuose. Tokiais laikotarpiais kurti laužus griežtai draudžiama absoliučiai bet kuriose miško vietose, net ir įrengtose stovyklavietėse“, — papildo Romanas Didenko. Už miškų lankymo taisyklių pažeidimą fiziniams asmenims numatyta bauda nuo 20 iki 50 eurų.

Kodėl negalima deginti plastiko

Atskirą problemą nustato buitinių šiukšlių ir plastiko deginimas. Specialisto teigimu, kai kurie gyventojai iki šiol į laužus meta plastikinius butelius, pakuotes, vienkartinius indus ir kitas atliekas. „Žmogui atrodo: įmečiau butelį į ugnį ir atsikračiau šiukšlės. O vėliau stebisi, kodėl atsirado odos ar kvėpavimo problemų“, – sako Romanas Didenko.

Degant plastikui, išsiskiria dešimtys pavojingų medžiagų: dioksinai, furanai, formaldehidas, akroleinas, stirolas, vandenilio cianidas, anglies monoksidas (smalkės) ir kiti toksiški junginiai. Daugelis jų pasižymi kancerogeniniu poveikiu, pažeidžia kvėpavimo organus, nervų sistemą ir gali kauptis žmogaus organizme. Ypač pavojingi dioksinai, kurie susidaro degant PVC (polivynilchlorido) gaminiams. Šios medžiagos laikomos vienais iš pačių toksiškiausių aplinkos teršalų. Specialistai pabrėžia: buitinis laužas nesugeba užtikrinti tokios temperatūros, kuri būtų reikalinga saugiam tokių junginių suardymui.

Bauda už atliekų deginimą gali paskirti tiek aplinkosaugos tarnybų pareigūnai, tiek ugniagesiai. Administracinės baudos dydis siekia nuo 60 iki 300 eurų. Be to, yra apskaičiuojama žala aplinkai. Jei neįmanoma nustatyti tikslaus sudegintų atliekų kiekio, taikoma nustatyta žalos apskaičiavimo metodika – kaip taisyklė, ne mažiau kaip 100 eurų.

„Galutiniame variante net už vieną plastikinį butelį pažeidėjas gali sumokėti apie 130 eurų. Jei žmogus savanoriškai sutinka atlyginti žalą ir pripažįsta pažeidimą, suma gali būti mažesnė. Priešingu atveju klausimas gali būti sprendžiamas teisme“, – aiškina specialistas.

Automobilis miške: kur galima važiuoti ir statyti

Daug pažeidimų yra susiję ir su automobilių naudojimu gamtoje. Važinėti galima tik keliais. Miško proskynos, plynės ir tarpai tarp medžių laikomi ne keliu. Statyti automobilį leidžiama: oficialiose automobilių stovėjimo aikštelėse; vietose, pažymėtose atitinkamais kelio ženklais; pakelėse, nepažeidžiant samanų, uogienojų ir kitos augalijos. Prie ežerų ir kitų vandens telkinių mašiną būtina palikti ne arčiau kaip 25 metrai nuo kranto. Privažiuoti prie vandens valties nuleidimui leidžiama tik specialiai tam įrengtose vietose.

„Įvažiuoti ratais į vandenį valties iškrovimui ar pakrovimui galima tik specialiai tam įrengtose vietose. Jei įrengto nuvažiavimo nėra, iškrauti valtį galima rankomis, tačiau po to automobilį būtina iškart patraukti reikiamu atstumu – mažiausiai 25 metrus nuo vandens“, – patikslina R. Didenko.

Miškas mėgsta tylą ir švarą

Miškų lankymo taisyklės apima ne tik laužus. Miške būtina elgtis tyliai. Atrodo, kad žmonės išsiveržia į gamtą tam, kad rėkautų, tačiau triukšmas ir šūksniai gąsdina laukinius gyvūnus bei paukščius, versdami juos palikti savo lizdus ir urvus. Be to, tai trukdo ilsėtis kitiems piliečiams. Už tylos trikdymą miškuose taip pat numatyta administracinė atsakomybė.

„Daugelis mano, kad į mišką galima ateiti ir triukšmauti kiek tik nori. Tačiau garsūs šūksniai gąsdina gyvūnus bei paukščius, trukdo kitiems poilsiautojams. Todėl taisyklės reikalauja laikytis tylos ir gerbti aplinką“, – sako Romanas Didenko.

Na ir, žinoma, auksinė bet kurio poilsiautojo taisyklė skamba paprastai: viskas, ką atsinešėte su savimi į mišką, turi iškeliauti kartu su jumis. Stovyklačiui nevalia palikti nė vieno butelio, maišelio ar saldainio popierėlio, kad po jūsų atėję žmonės galėtų mėgautis nepaliesta gamtos švara.

Atsakomybė prasideda nuo auklėjimo

Specialisto nuomone, vien baudų nepakanka tam, kad susiformuotų tausojantis požiūris į gamtą. „Tai reikia aiškinti nuo pat vaikystės. Šiandien daugelis vaikų geriau už suaugusiuosius žino atliekų rūšiavimo ir elgesio gamtoje taisykles. Jie puikiai supranta, kaip rūšiuoti šiukšles, kaip elgtis miške ir kaip teisingai naudotis gamtos ištekliais, kad jai nepakenktų. Pagrindinis veiksnys čia yra suaugusiųjų pavyzdys. Vaikai kopijuoja tėvų, senelių, vyresnių brolių ir seserų elgesį. Jei tėvasmeta butelį į krūmus, vaikas pasielgs taip pat“, – mano Romanas Didenko.

Jo teigimu, ekologinės atsakomybės pagrindas yra paprastas: „Jei į gamtą žiūrėtume kaip į savo namus, noras šiukšlinti ar deginti žolę išnyktų savaime. Juk mažai kas imtų jaukšti savo paties butą.“

Specialistai primena: pastebėjus žolės gaisrą ar miško gaisrą, būtina nedelsiant apie tai pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.

Kartais pakanka vos vieno skambučio, kad būtų išgelbėti dešimtys hektarų miško, šimtai gyvūnų ir, galbūt, kažkieno gyvybė!

 

 

APIBENDRINKIME: pagrindinės baudos už aplinkosaugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus

Baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, jo pasekmių ir gamtai padarytos žalos. Be baudos, pažeidėjas gali būti įpareigotas atlyginti ekologinę žalą.

Miško lankymo taisyklių pažeidimas

  • Laužo kūrimas arba atviros ugnies naudojimas ne tam skirtose ir specialiai neįrengtose poilsiavietėse.
  • Kepsninių (mangalų, barbekiu), deglų ir kitų atviros ugnies šaltinių naudojimas ne tam skirtose vietose.

Bauda fiziniams asmenims: nuo 20 iki 50 eurų.

Neteisėtas žolės, nendrių, ražienų ir augalinių liekanų deginimas:

  • Už sausos žolės, nenupjautos augalijos, nendrių ar ražienų padegimą numatyta administracinė atsakomybė.
  • Jei ugnis išplito ir padarė žalos aplinkai, papildomai apskaičiuojamas gamtai padaryto nuostolio dydis.
  • Jei ugnis apgadino mišką, krūmus ar medžius.

Kai dėl laužo ar žolės gaisro išdega miško paklotė, nukenčia krūmai, medžiai ar kita augalija, pažeidimas jau vertinamas kaip žalos darymas aplinkai.

Bauda: nuo 560 iki 1200 eurų.

Be to, atskirai apskaičiuojama žala gamtai. Pavyzdžiui, jei medis žuvo arba esmingai sutrikdytos jo gyvybinės funkcijos, žalos dydis gali siekti apie 12 eurų už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą.

Atliekų ir plastiko deginimas. Draudžiama deginti:

  • plastiką;
  • statybines atliekas;
  • pakuotes;
  • blizgius žurnalus;
  • dažytą medieną;
  • buitines šiukšles.

Bauda: nuo 60 iki 300 eurų.

Papildomai išieškoma žala aplinkai. Jei tikslaus sudegintų atliekų kiekio nustatyti neįmanoma, taikoma žalos apskaičiavimo metodika, pagal kurią minimali žalos suma gali siekti apie 100 eurų.

Specialisto Romano Didenko teigimu, kai kuriais atvejais pažeidėjui, kuris savanoriškai pripažįsta pažeidimą ir sutinka atlyginti žalą, bendra mokėtina suma gali siekti apie 130 eurų (100 eurų žala gamtai ir pusė minimalios baudos).

Pažeidimai naudojantis automobiliu gamtoje. Draudžiama:

  • važinėti po mišką ne keliais;
  • statyti automobilį ant samanų, uogienojų ir kitos jautrios augalijos;
  • palikti automobilį arčiau nei 25 metrai nuo vandens telkinio (išskyrus specialiai įrengtas vietas).

Jei tuo pat metu padaroma žala gamtai, be baudos teks atlyginti ir ekologinius nuostolius.

Aptikus žolės gaisrą, miško gaisrą ar kitus pažeidimus, būtina nedelsiant pranešti telefonu 112.

Prisiminkite: net ir nedidelis laužas ar viena į ugnį įmesta plastikinė butelio pakuotė gali virsti ne tik šimtus eurų siekiančia bauda, bet ir rimta žala gamtai, kuri atsikurs ilgus metus.

Jelena Čerkasova

Autorės ir Jelenos Lapėnienės nuotraukos

Susijusios naujienos:

Išsaugoti ar ne? Kviečiame visaginiečius išreikšti savo nuomonę apie miesto ekologiją.

 

Publikacija parengta vykdant projektą „Saugoti ar ne? Kas lemia mūsų pasirinkimus?“. Projektą remia Visagino savivaldybė