Paprastai nė viena karta šiandien nėra panaši į savo bendraamžius prieš trisdešimt metų. Pirmiausia pastebime ir aptariame, kaip keičiasi jaunimas, jo požiūris į save, karjerą, šeimą, šalį. Tačiau akivaizdžių pokyčių įvyko ir vyresniojoje kartoje. Jos atstovai aktyviai keliauja, mokosi, įvaldo technologijas, dirba ir tampa savanoriais.
Iš visuomenės leksikono išnyko ne tik nepagarbus žodis „seniai“, bet ir palaipsniui išstumiami tokie žodžiai kaip „pagyvenę“ bei net šiandien dažniausiai vartojamas „senjorai“. Nepriklausomoje Lietuvoje „senjorais“ imta vadinti pensininkus, pabrėžiant ne tiek amžių, kiek pagarbų požiūrį į vyresniosios kartos patirtį bei aktyvią gyvenimo poziciją. O oficialioje kalboje dabartiniu metu, pagal birželio pabaigoje Lietuvos Seimo priimtą įstatymą, asmenims nuo 60 metų ir vyresniems įvedama sąvoka „vyresnio amžiaus asmenys“.
Vyresnio amžiaus žmonių politika
Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymas paženklino labai svarbų pokytį – žmonėms po 60 metų reikia ne tiesiog pagarbos, o išskirtinio valstybės ir visuomenės dėmesio, sąlygų aktyviai bei sveikai senatvei sudarymo. Ir, pirmiausia, savo teisių apsaugos nuo diskriminacijos, kaip ir kitoms asmenų grupėms – vaikams, jaunimui, riboto darbingumo asmenims. Pavyzdžiui, naujajame įstatyme įtvirtinta, kad vyresniems nei 60 metų asmenims turi būti teikiama jiems suprantama informacija, paslaugos ir prekės turi būti prieinamos naudojant tiek skaitmenines, tiek kitas technologijas, o skaitmeniniams įgūdžiams lavinti ir skaitmeninėms viešosioms paslaugoms naudoti turi būti sudarytos visos sąlygos.
Saugumui, patogumui ir prieinamumui užtikrinti siūloma naujus bei atnaujinamus gyvenamuosius pastatus, viešąsias erdves, transporto infrastruktūrą pritaikyti vyresnio amžiaus asmenims. O siekiant didinti užimtumą – motyvuoti darbdavius kurti sąlygas vyresnio amžiaus darbuotojams, taip palaikant niinakytą „sidabrinę“ ekonomiką, kaip pasaulyje įprasta vadinti toliau dirbančių užtarnautame poilsyje žmonių indėlį.
Klausimus dėl visų galimybių užtikrinimo vyresnio amžiaus asmenims asmeninėje, profesinėje, socialinėje, ekonominėje, kultūrinėje srityse koordinuos specialiai įkurta taryba prie Lietuvos Vyriausybės. Į ją įeis ministerijų, valstybės ir savivaldybių institucijų, akademinės bendruomenės bei, žinoma, didžiausių šalies organizacijų, vienijančių vyresnio amžiaus žmones, atstovai. Vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybos atsiras ir kiekvienoje savivaldybėje, analogiškai kaip Lietuvoje jau daugiau nei 10 metų veikiančios jaunimo reikalų tarybos.
Gera perspektyva laukia ir savanorių nuo 60 metų, kadangi šalia Jaunimo savanoriškos tarnybos Lietuvoje greitai atsiras Nacionalinė savanoriška tarnyba, kurioje bus aktyviai skatinamas savanorystės organizavimas vyresnio amžiaus grupei.
Demografija kaip šalies ir miesto veidrodis
Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymas įsigalios nuo 2027 metų ir neabejotinai yra labai savalaikis. Juk jau nuo šių metų Lietuvoje susilygino vyrų ir moterų pensinis amžius – 65 metai, ir, ekspertų nuomone, tai toli gražu ne paskutinis pensinio amžiaus didinimas. Kaip žinoma, Danija dar praėjusiais metais priėmė įstatymą dėl laipsniško pensinio amžiaus didinimo iki 70 metų iki 2040 m., o daugelyje Europos šalių jis jau siekia 67 metus.
Priimti tokius tarp gyventojų nepopuliarius sprendimus Europos politikus verčia pastarųjų dešimtmečių pagrindinės demografinės tendencijos. Pirmoje eilėje tai gimstamumo mažėjimas ir gyvenimo trukmės ilgėjimas, kurį lėmė medicinos pažanga bei bendras žmonių gyvenimo kokybės pagerėjimas. Lietuvoje, Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2026 m. pradžioje medianinis šalies gyventojų amžius siekia 44 metus.
„Jauniausios“ yra Klaipėdos ir Kauno rajonų savivaldybės (39 metai) bei sostinės miesto savivaldybė (40 metų). O pats jauniausias pagal savo atsiradimo faktą Lietuvos miestas pirmauja „vyriausių“ reitinge – 54 metai (2025 m. pradžioje buvo 53). Ne daug „jaunesnės“ už Visagino savivaldybę ir kaimyninės savivaldybės: Ignalinos – 53 metai (buvo 52), Zarasų – 52 metai (buvo 51).
Ar toks demografinis rekordas Visaginui reiškia tik problemas? Ar tai galimybė iš naujo pažvelgti į vyresniosios kartos vaidmenį miesto gyvenime? Apie tai ir bus kalbama kitose publikacijose įgyvendinant projektą „Tiltas tarp kartų – kaip rasti bendrą kalbą?“
Publikacija parengta įgyvendinant Visagino savivaldybės finansuojamą projektą „Tiltas tarp kartų – kaip rasti bendrą kalbą?“
Autorė: Jelena Semionova
