2026 m. rugsėjo 19 d. Visagino kultūros centre (Vilties g. 5) įvyks diskusija „Transformacijos ir architektūrinė tapatybė“, skirta tam, kaip miesto pokyčiai veikia jo architektūrinį įvaizdį ir vietos pojūtį.
Visaginas – vienas iš daugelio Europos planuotų miestų, pastatytų „nuo nulio“ XX a. antrojoje pusėje. Tokių miestų ateitis atrodė stabili, tačiau ilgainiui jie susidūrė su nenumatytais scenarijais – ekonominėmis, politinėmis ir kultūrinėmis transformacijomis. Kartu kito ir miesto erdvė: buvo griaunami pastatai, atliekama jų renovacija bei rekonstrukcija, keitėsi paskirtis, atsirado naujos struktūros.
Pokyčiai neišvengiami. Netrūksta pavyzdžių, kai erdviniai pokyčiai – tai atsakas į konkrečias problemas. Rugpjūčio mėnesį Sedulinos alėjoje buvo nugriautas nebaigtas statyti mūrinis namas, kuris ilgus metus priminė apie nerealizuotą miesto planą. Apleistas pastatas buvo nesaugus ir darė neigiamą įtaką miesto įvaizdžiui, todėl jo nugriovimas tapo racionaliu sprendimu. Kitas pavyzdys – pirmosios Visagino mokyklos pritaikymas kultūros centro reikmėms. Sumažėjus vaikų skaičiui, pastatas gavo naują paskirtį ir tęsia savo gyvenimą.
Tačiau ne visi pokyčiai kyla kaip problemų sprendimas. Transformacijas skatina ir nauji poreikiai, ekonominiai interesai, miesto įvaizdžio klausimai bei krajiniai ir globalūs trendai. Pavyzdžiui, pirmasis prekybos centras, pastatytas Vetėranų gatvėje 2008 metais, pasiūlė naują prekybos formatą – užuot vaikščiojus po nedideles parduotuves, išbarstytas po visą miestą, atsirado galimybė apsipirkti vienoje vietoje atvykstant automobiliu. Ar tai buvo būtina? Nuomonės gali skirtis, tačiau prekybos centro įtaka miesto struktūrai akivaizdi: Vetėranų gatvės ašis iš esmės pasikeitė – čia susiformavo tinklinių parduotuvių telkinys.
Pokyčiai gali susilpninti ar net sunaikinti vietos pojūtį ir architektūrinę tapatybę, tačiau gali ją ir sustiprinti, jei nauji sprendimai atsižvelgia į jau susiformavusias vertybes. Pavyzdžiui, tarp medžių ežero pakrantėje įsikūręs laipiojimo parkas vaikams nesukelia disonanso – daugeliu atžvilgių jis harmoningai įsilieja į aplinką ir stiprina Visagino, kaip patogaus šeimoms ir su gamta susijusio miesto, įvaizdį. Todėl svarbu nuolat kelti klausimą: kaip šiuolaikinė miesto plėtra dera su jau esamomis architektūrinėmis bei urbanistinėmis vertybėmis ir su vertybėmis, kurias kruopščiai saugo vietos bendruomenė?
Vietos architektūrinė tapatybė – tai gyvas kraštovaizdis, kuriame atsispindi bendruomenės patirtis, kultūrinės prasmės ir gyvenimo būdas. Ji formuojasi dėl ilgalaikio žmonių santykio su vieta ir jų siekio išsaugoti tai, kas jiems svarbu.
O kokia yra Visagino architektūrinė tapatybė? Ir ar transformacija gali vykti neprarandant savitumo? Apie tai kviečiame pasikalbėti rugsėjo 19 d. Visagino kultūros centre (Vilties g. 5).
PROGRAMA
13.00–14.00
Pristatymas „Įspūdžiai iš 6 naujųjų Europos miestų“
2024–2025 metais organizacija „Urbanistinės istorijos“ dalyvavo tarptautiniame projekte „New Towns | New Narratives“ ir aplankė šešis planuotus miestus – nuo Nova Hutos Lenkijoje iki Nova Goricos Slovėnijoje. Pristatymo metu supažindinsime su kiekvienu iš šių miestų, pasidalinsime įspūdžiais ir išvadomis, kurios gali būti naudingos Visaginui.
14.00–15.00
Pranešimas „Nuo vientiso sumanymo prie bendros ateities: Naujasis Europos Bauhauzas Visaginui“
Naujasis Europos Bauhauzas – Europos Komisijos iniciatyva, siūlanti žvelgti į miestų ir erdvių transformaciją per tris susijusius principus: gražu, tvaru, įtrauku. Tai bandymas paversti Žaliojo kurso tikslus konkrečia kasdienio gyvenimo aplinka – tokia, kuri ne tik atitinka klimato ir energetinius reikalavimus, bet ir kuria vietas, kuriose žmonėms norisi gyventi, dirbti ir susitikti.
Pristatymo metu aptarsime, kodėl šis požiūris ypač aktualus tokiems miestams kaip Visaginas: pastatytiems remiantis vientisa architektūrine koncepcija, tačiau šiandien atnaujinamiems fragmentiškai, be aiškios ilgalaikės vizijos ir susiformavusio supratimo, kokias architektūrinės tapatybės vertybes reikėtų išsaugoti.
Apsvarstysime, kaip kitos Europos bendruomenės sprendė panašius uždavinius: kaip paveldas ir tapatybė derinami su šiuolaikiniais energetiniais, socialiniais bei funkciniais poreikiais ir – kas ypač svarbu – kaip gyventojai įtraukiami į sprendimų priėmimo procesą nuo pat pradžių, o ne tik privalomo viešo pristatymo etape, kai ką nors pakeisti jau praktiškai neįmanoma.
Pranešėja – Gabrielė Janilionytė, Naujojo Europos Bauhauzo (NEB) koordinatorė Lietuvos architektūros institute. Ji koordinuoja NEB politikos nacionalinių kontaktinių centrų (NCP) tinklą Lietuvoje ir dalyvauja tarptautiniame projekte „NEB4All“, kurių dėka Lietuvos bendruomenės ir savivaldybės supažindinamos su Europos patirtimi kuriant miesto transformacijas kartu su gyventojais.
15.00–16.30
Diskusija apie Visagino architektūrinę tapatybę (lietuvių ir rusų kalbomis)
Diskusijos metu pabalbandysime apibrėžti, kas sudaro Visagino savitumą. Kas šiandien yra miesto architektūrinė ir urbanistinė vertė? Kokios detalės formuoja Visagino „dvasią“? Kokia tapatybė ypač svarbi būsimų transformacijų metu? Kalbėsime ne tik apie materialiąją miesto pusę, bet ir apie pojūtį, kurį jis kuria.
Kviečiame architektūros ir urbanistikos specialistus, kultūros srities atstovus ir visus, kuriems nevisvienas miesto likimas, atviram pokalbiui apie tai, kaip keičiantis išsaugoti vietos savitumą.
Renginį organizuoja visuomeninė organizacija „Urbanistinės istorijos“ pagal projektą „Neplanuotos planuotų miestų istorijos“, kurį finansuoja Visagino savivaldybė.
Įgyvendinti projektą padeda Visagino kultūros centras.
