Visagino kultūros centro ir pensininkų klubo senjorų choro „Melodija“ istorija – tai beveik trys dešimtmečiai muzikos, susitikimų, koncertų, kelionių ir žmonių likimų. Kolektyvui vadovauja Svetlana Basistaja, kuriai choras jau seniai tapo ne tiesiog darbo vieta, o nuosavo gyvenimo dalimi.

„Melodijos“ istorija prasidėjo 1999 metais. Choras buvo įkurtas prie Visagino pensininkų klubo. Kolektyvo kūrimo idėją palaikė klubo pirmininkė Galina Sitnik. Taip atsirado kolektyvas, kuriam buvo lemta tapti ryškia Visagino kultūrinio gyvenimo dalimi.

Dabar oficialus kolektyvo pavadinimas – Visagino kultūros centro ir pensininkų klubo senjorų choras „Melodija“ (VKC ir Pensininkų klubo senjorų choras „Melodija“). Ilgus metus jo vadove išlieka Svetlana Basistaja.

Nuo pirmųjų repeticijų iki didžiosios scenos

Per gyvavimo metus chorą perėjo nemažai žmonių. Kažkas ateidavo keleriems metams, kažkas likdavo dešimtmečiams, tačiau nepakitęs liko svarbiausias dalykas – meilė dainai ir noras būti kartu.

2024 m. lapkritį choras paminėjo ypatingą datą – 25-metį. Jubiliejinis koncertas įvyko lapkričio 16 d. VKC koncertų salėje „Sedulina“. Iki to laiko kolektyvas jau turėjo turtingą istoriją, savas tradicijas ir kelias dalyvių kartas.

Jubiliejus tapo proga prisiminti žmones, stovėjusius prie kolektyvo ištakų. Tarp jų – Galina Sitnik ir Nadeždq Mašenko, palaikiusios choro kūrimą, taip pat dalyviai, kurie daugelį metų padėjo vadovei išsaugoti kolektyvą bei jo tradicijas.

Per gyvavimo metus choras turėjo tris vadovus. Svetlana Basistaja tapo trečiąja, ir būtent jai pavyko išsaugoti kolektyvą bei atvesti jo istoriją iki šių dienų. Ji vadovauja „Melodijai“ jau daugelį metų, likdama choristams ne tik muzikos vadove, bet ir žmogumi, vienijančiu kolektyvą. „Dainuojame įvairiomis kalbomis: rusų, ukrainiečių, lietuvių, net lotyniškai teko – atlikome „Gaudeamus““, – pasakoja Svetlana Basistaja.

Atskira „Melodijos“ istorija – tai jos vadovės istorija

Svetlana Basistaja muzikinį išsilavinimą įgijo Ukrainoje, Mykolajivo mieste, ir kelerius metus dėstė muzikos mokykloje akordeono (bajano) klasėje, kol ištekėjo ir išvyko pas vyro į Lietuvą. Daugelį metų ji vienu metu vadovauja kolektyvui, akompanuoja, renka repertuarą ir rengia naujas programas. Choro dalyviai pabrėžia jos reikalumą, tačiau kartu kalba apie jos gebėjimą palaikyti žmogų ir sukurti kolektyve ypatingą atmosferą.

2025 metais Svetlana Basistaja paminėjo 70 metų jubiliejų. Šiai datai buvo publikuota medžiaga, skirta jos ilgamečiam darbui su „Melodija“. Jojoje pabrėžta, kad per choro gyvavimo metus per kolektyvą perėjo daugybė žmonių, tačiau nepakitusios liko tarpusavio pagarbos atmosfera ir meilė dainai.

Būtent Svetlana Basistaja išlieka tuo žmogumi, kuris jungia skirtingus „Melodijos“ istorijos etapus.

Daina, vienijanti kartas

„Melodijos“ repertuaras niekada neapsiribojo viena muzikine kryptimi ar viena kalba. Skirtingais metais choras atliko dainas rusų, lietuvių ir ukrainiečių kalbomis. Repertuare yra įvairių epochų kūrinių, liaudies ir šiuolaikinių dainų, taip pat rimtesnių vokalyvių kūrinių.

Ypatingą vietą kolektyvo istorijoje užima darbas su Genadijaus Zavolokino kūrinių ciklu. 2024 metų jubiliejiniam koncertui choras paruošė visą 13 dainų ciklą. Per daugiau nei ketvirtį amžiaus „Melodija“ atliko daugiau nei 380 dainų. Kolektyvas koncertavo ne tik Visagine, bet ir kituose Lietuvos miestuose bei kaimyninėje Latvijoje.

Repertuaro įvairovė – vienas iš „Melodijos“ ypatumų. Tačiau choro dalyviams ne mažiau svarbu ir tai, kad jų pomėgį palaiko artimieji. Į koncertus ateina giminaičiai, palaiko savo choristus ir konkursuose. Ypač džiugina tai, kad susidomėjimą pasirodymais rodo anūkai – jau visai kitos kartos atstovai.

2026 m. kovo 27 d. „Melodija“ pristatė retro programą Visagino socialinių paslaugų centre. Koncerte skambėjo kelioms žiūrovų kartoms pažįstamos dainos bei dalyvių solo numeriai. Programoje skambėjo, poleg kitų, „Kijevo valsas“, Raimondo Paulso ir Arkadijaus Ostrovskio dainos.

Tai, ko gero, ir yra pagrindinis kolektyvo gyvybingumo įrodymas: po 25-mečio jubiliejaus choras netampa praeities dalimi, o toliau repetuoja, rengia naujas programas ir eina pas žiūrovus.

„Melodija“ užmezgė kūrybinius ryšius ir su kitais kolektyvais. Vienu iš pavyzdžių tapo kontaktai su Vilniaus darbo veteranų klubu „Liaudies draugystė“ (kitoje versijoje: veteranų klubu „Draugystė“). Po bendrų pasirodymų Vilniuje klubo kolektyvas – choras „Auksinis amžius“ – atvyko į Visaginą „Melodijos“ kvietimu. Tokie susitikimai svarbūs ne tik kaip koncertiniai renginiai. Jie sukuria bendravimo erdvę tarp skirtingų miestų žmonių, kuriuos vienija meilė muzikai ir dainai.

Ypatingą vaidmenį „Melodijos“ istorijoje suvaidino vyriausi dalyviai. Visi „Melodijos“ dalyviai – pensinio amžiaus žmonės. Vyriausiems ir kartu ilgaamžiškiausiems kolektyvo nariams jau apie 90 metų. Tačiau amžius čia netampa kliūtimi nei repeticijoms, nei pasirodymams, nei dalyvavimui miesto visuomeniniame gyvenime.

Maža to, choristai prisipažįsta, kad būtinybė įsiminti dainų tekstus, o ne tiesiog skaityti juos iš lapo, teikia papildomos naudos. „Gera treniruotė smegenims“, – juokauja jie.

Kolektyvas turi ir savo mažą problemą: vyrų chore šiuo metu tik du. Todėl kartais tenka atsisakyti kūrinių, kuriems reikalingos stiprios žemos vyrų partijos. „Kviečiame visus norinčius – ypač vyrus, bet, žinoma, ir moteris“, – sako Svetlana.

Be to, muzikinio išsilavinimo nebuvimas tikrai neturėtų stabdyti tų, kurie norėtų prisijungti prie choro. „Nėra ko bijoti, pas mus visi neprofesionalai. Kažkas kažkada dainavo tik sau ir savo artimiesiems, kai rinkdavosi svečiai. Bet žmonės neišsigando to, kad neturi muzikinio išsilavinimo, ir atėjo pas mus“, – šypsosi vadovė.

Kolektyvo dalyviai sako, kad Svetlana Basistaja randa priėjimą prie kiekvieno choristo – su pagarba ir meile, bet kartu ir su būtinu griežtumu. Juk už gero pasirodymo slypi reguliarios repeticijos, disciplina ir didelis darbas. Rezultatą, jų teigimu, dažnai patvirtina ir konkursai, kuriuose „Melodija“ užima prizines vietas.

Už tai choristai ypač dėkingi savo vadovei. Daugeliui jų repeticijos ir koncertai tapo svarbia gyvenimo dalimi – galimybe susitikti, bendrauti, mokytis naujų dainų, eiti į sceną ir tiesiog išlikti aktyviems.

Tie, kurie su „Melodija“ nuo pat pradžių

Ypatingą vietą choro istorijoje užima žmonės, kurie buvo šalia jo praktiškai nuo pirmųjų dienų. Tarp jų: Lidija Šumkina, Stefanas Garšanovas, Valentina Pavlova, Anatolijus ir Margarita Tkačenko, Lidija Vagina. Jų ilgametis dalyvavimas – tai jau ne tiesiog statistika. Tai gyvas ryšys tarp 1999 metų, kai atsirado choras, ir šiandienos.

Būtent tokių žmonių dėka kolektyvui pavyko išsaugoti tęstinumą: keitėsi metai, vyko pokyčiai miesto gyvenime, keitėsi choro sudėtis, tačiau „Melodija“ toliau rinkosi į repeticijas ir ėjo pas klausytojus.

Šiandien „Melodija“ ir toliau turi daug planų. Kolektyvas ruošiasi koncertui Pagyvenusių žmonių dienai, kuri Lietuvoje minima spalio 1 d., rinkdamas jam rudeninį repertuarą. O lapkritį planuojamas antrasis retro koncertas. Pirmasis toks koncertas įvyko metais anksčiau ir taip patiko žiūrovams, kad dalyviai nusprendė tęsti šią tradiciją.

„Melodijai“ tai natūralus jos istorijos tęsinys. Choras nebando likti tik praeities prisiminimu – jis gyvena šiandiena, mokosi naujų dainų, rengia programas ir susitinka su savo žiūrovais.

Ir, ko gero, būtent čia slypi pagrindinė jo ilgaamžiškumo paslaptis: žmonėms, kurie ateina į repeticijas, daina jau seniai tapo ne tiesiog pomėgiu. Ji tapo jų gyvenimo dalimi.

Už kiekvienos dainos stovi žmonės

Vieniems choras tapo galimybe toliau užsiimti muzika išėjus į pensiją. Kitiems – susitikimų ir bendravimo vieta. Tretiems – galimybe vėl išeiti į sceną, pajusti jaudulį prieš pasirodymą ir išgirsti plojimus.

Už ilgametės „Melodijos“ istorijos stovi ne tik patys choro dalyviai ir jų vadovė. Kolektyvui svarbu jausti palaikymą tų, kurie padeda jam repetuoti, koncertuoti, dalyvauti konkursuose ir vykti į koncertus kituose miestuose.

Svetlana Basistaja su dėkingumu kalba apie žmones ir organizacijas, kurios daugelį metų palaiko chorą: „Norisi ištarti dėkingumo žodžius Visagino kultūros centrui, taip pat pensininkų klubui – Danutei Prišmantienei ir Rimutei Černovienei. Ačiū ir miesto vadovybei už pagalbą organizuojant keliones, kurių dėka galime dalyvauti konkursuose bei kituose renginiuose“.

Kolektyvui tokios kelionės turi ypatingą reikšmę. Tai ne tik galimybė pristatyti Visaginą konkurso ar festivalio scenoje, bet ir susitikimai su kitais kolektyvais, nauji įspūdžiai bei galimybė tęsti kūrybinį gyvenimą.

Kartu su naujais koncertais „Melodija“ turi dar vieną svarbią užduotį – pritraukti naujų dalyvių ir išsaugoti kolektyvą ateinantiems metams.

Choras kviečia visus, kurie mėgsta dainuoti ir norėtų išbandyti save kolektyviniame atlikime. Muzikinis išsilavinimas ir specialus pasirengimas nebūtini. Ypač laukiami vyrai, kurių šiandien chore tik du, tačiau džiaugsis ir moterimis.

Čia nereikalaujama profesionalaus vokalo – svarbiau noras dainuoti, ateiti į repeticijas ir būti draugiško kolektyvo dalimi. Juk „Melodijos“ istorija rodo, kad tam, jog išeitume į sceną, neverta bijoti pradėti bet kuriame amžiuje. O tai reiškia, kad ši daina tikrai gali įgyti naujų balsų.

Jei mėgstate muziką, nebijokite pamėginti. Gali būti, kad kita „Melodija“ prasidės būtent nuo jūsų!

Jelena Čerkasova

vis24.lt

Choro „Melodija“ archyvo nuotrauka

Medžiaga parengta įgyvendinant projektą „Tiltas tarp kartų – kaip rasti bendrą kalbą“.

Projektą finansuoja Visagino savivaldybė.