Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko korupcijos rizikos analizę Šilalės ir Šilutės rajonų bei Visagino savivaldybių viešųjų pirkimų procese. Išvada: analizuotose savivaldybėse taikoma pirkimų praktika didina neteisėtų susitarimų ir permokėjimo už gyventojams reikalingas prekes bei darbus riziką. Kitaip tariant, kalbama apie tai, ar už mūsų mokesčius gaunama tiek, kiek turėtume.

Kai pirkimai lieka šešėlyje: daug sutarčių, apie kurias niekas neskelbia

Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, daugumoje šalies savivaldybių neviešinamų mažos vertės pirkimų per metus paprastai nebūna daugiau nei apie tūkstantį sutarčių. Tačiau 2025 m. Šilutės rajono savivaldybėje jų sudaryta 1 854, o Šilalės rajono savivaldybėje – 1 536. Tokie dideli skaičiai abiejose savivaldybėse fiksuojami kasmet nuo 2023 m. Palyginimui: Vilniaus miesto savivaldybėje buvo 1 570, Klaipėdos miesto savivaldybėje – apie 613, o Mažeikių rajono savivaldybėje – vos 178.

Kreipiamasi tik į vieną tiekėją

Išanalizavus 2023–2025 m. savivaldybių pirkimus paaiškėjo, kad reikšminga dalis jų vykdoma dalyvaujant tik vienam tiekėjui. Šilalės rajono savivaldybėje vienas pasiūlymas gautas apie 94 proc. visų pirkimų, o kai kuriose Šilutės rajono seniūnijose tokie pirkimai sudarė iš esmės visus pirkimus.

STT specialistai Šilutės ir Šilalės savivaldybių pirkimuose rado atvejų, kai panašaus pobūdžio pirkimuose nuolat kartojasi tie patys tiekėjai, o sumos panašios arba net identiškos. Tai kelia riziką, kad didesni pirkimai galėjo būti skaidomi į mažesnius, siekiant išvengti pareigos apie juos skelbti viešai ir kreiptis tik į vieną tiekėją. Tada kiti tiekėjai gali net nesužinoti, kad galėjo pasiūlyti savo prekes ar paslaugas. Pavyzdžiui, Šilutės rajone Švėkšnos ugniagesių garažui skirtos metalinės konstrukcijos ir statybos darbai 2024–2025 m. pirkti trimis atskirais pirkimais, kurių kiekvieno vertė siekė apie 18 150 eurų, o vienintelis tiekėjas buvo ta pati bendrovė.

Šilalės rajone pirkimų plane buvo numatytas 70 tūkst. eurų vertės atviras konkursas, tačiau pagal tą pačią plano eilutę įvykdyta 16 mažos vertės pirkimų, apie kuriuos viešai neskelbta. Kiekvienu atveju kreiptasi tik į vieną tiekėją ir gauta po vieną pasiūlymą. Be to, Šilalės rajono savivaldybės administracija 2024–2025 m. iš to paties tiekėjo neskelbiamos apklausos būdu 41 kartą pirko maitinimo paslaugas už daugiau kaip 66 tūkst. eurų.

Tokia praktika leidžia pirkimus vykdyti mažiau skaidriomis procedūromis, riboja galimybes iš anksto kontroliuoti, ar pirkimų poreikis tinkamai konsoliduotas ir ar pasirinkta procedūra pagrįsta, bei didina riziką, kad tam pačiam tiekėjui gali būti sudaromos palankesnės sąlygos dalyvauti ir laimėti pasikartojančius pirkimus. Tai taip pat gali apsunkinti efektyvaus ir racionalaus savivaldybės lėšų naudojimo kontrolę.

Palankesnės sąlygos – konkretiems tiekėjams

Nustatyta ir kita rizika – itin detalūs, galimai neproporcingi techninės specifikacijos reikalavimai, galintys sudaryti palankesnes sąlygas konkretiems tiekėjams. Pavyzdžiui, Šilutės rajono savivaldybė siekė įsigyti tris naujus elektrinius mokyklinius autobusus ir reikalavo juos pristatyti ne vėliau kaip per du mėnesius. Tiekėjai atkreipė dėmesį, kad tokių autobusų gamyba, komplektavimas ir pristatymas įprastai trunka 6–12 mėnesių. Konkurse dalyvavo tik viena bendrovė, pasiūliusi jau turimus autobusus. Jos nurodyta kaina (714,7 tūkst. eurų) sudarė 99,95 proc. pirkimui skirtos, tačiau viešai neskelbtos sumos. STT vertinimu, trumpas terminas kartu su detaliais techniniais reikalavimais galėjo suteikti pranašumą konkrečias transporto priemones jau turėjusiam tiekėjui.

Panašios rizikos nustatytos ir dar dviejuose šios savivaldybės mokyklinių autobusų pirkimuose, kuriuose taip pat gauta tik po vieną pasiūlymą. Visus tris pirkimus laimėjusios dvi bendrovės yra susijusios per vadovus ir akcininkus, o autobusus abi įsigijo arba ketino įsigyti iš to paties specializuoto pardavėjo Lenkijoje. Tai gali rodyti išankstinių susitarimų riziką.

Abstraktūs kriterijai – iš anksto numatytam laimėtojui pateisinti

Tarnyba nustatė, kad dalyje pirkimų laimėtojas buvo renkamas ne tik pagal kainą, bet ir pagal kokybės kriterijus, apibrėžtus abstrakčiomis sąvokomis, pavyzdžiui, vertinant pateikto darbų grafiko „logiškumą“, „realumą“, „detalumą“ ar „išsamumą“. Tada tiekėjams neaišku, už ką bus skiriami balai, o vertintojai gauna plačią subjektyvaus vertinimo laisvę. Dėl to kyla rizika, kad tokie kriterijai bus naudojami iš anksto palankiam rezultatui formaliai pagrįsti.

Pavyzdžiui, Šilutės miesto stadiono kapitalinio remonto pirkime už „laiko planavimą“ buvo skiriama 15 balų iš 100. Šį kriterijų vertino trys savivaldybės administracijos specialistai – visi jie pirkimą laimėjusiai bendrovei skyrė maksimalų balą, tačiau vertinimo anketose nenurodė jokių tokio vertinimo argumentų.

Visagino pavyzdys: kalno formavimas, kuris pabrango beveik 264 tūkst. eurų

Ir Visagine STT rado, ką tikrinti. Vykdant statybos darbus, apėmusius ir kalno formavimą, fiksuotos kainos sutarties vertė išaugo nuo maždaug 645 tūkst. iki 909 tūkst. eurų. Konkurse dalyvavo net dešimt tiekėjų, o laimėtojo pranašumą nulėmė mažiausia kaina. Savivaldybė kainos didinimą siejo su tuo, kad iš numatyto grunto kalno nepavyko įrengti pagal projekto reikalavimus. Tačiau klausimų dėl grunto tinkamumo savivaldybės pirkimo komisijai kilo dar prieš patvirtinant konkurso sąlygas.

STT vertinimu, nepakankamai pagrįsta, kodėl šios rizikos negalėjo būti įvertintos iš anksto. Kai reikšmingi papildomi darbai ir jų kaina paaiškėja jau po konkurso, kiti tiekėjai nebeturi galimybės dėl jų varžytis. Dėl to kyla rizika, kad konkursas laimimas mažesne kaina, o vėliau sutartis pakeičiama rangovui palankesnėmis sąlygomis.

Kas toliau?

Atsižvelgdama į nustatytas galimas korupcijos rizikas, STT pateikė Šilalės ir Šilutės rajonų bei Visagino savivaldybėms antikorupcinio pobūdžio pasiūlymus, kaip tobulinti viešųjų pirkimų organizavimą. Per 3 mėnesius savivaldybės turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgė ar numato atsižvelgti į STT pastabas ir pasiūlymus.

Korupcijos rizikos analizės išvada (PDF)

Šaltinis STT naujiena