Turite idėją, norite kažką pakeisti savo mieste ar padėti tam tikrai žmonių grupei, tačiau neturite pradinio kapitalo, rėmėjų ir patirties? Kaip suprasti, ar jums reikia NVO, kokią juridinio asmens teisinę formą pasirinkti ir nuo ko apskritai pradėti?

Kartais viskas prasideda nuo vienos paprastos minties: „Mūsų mieste to trūksta. Reikia kažką padaryti.“ Kažkas nori organizuoti sporto užsiėmimus vaikams, kažkas - kultūrinius renginius, kažkas pastebi socialinę problemą, kuria niekas neužsiima. Atsiranda noras suburti žmones ir veikti.

Tačiau tarp geros idėjos ir iš tikrųjų veikiančios organizacijos yra gana ilgas kelias. Ir viena dažniausių pradedančiųjų iniciatyvų klaidų - pirmiausia įregistruoti juridinį asmenį, o tik vėliau galvoti, ką su juo daryti. Iš tikrųjų pradėti reikėtų nuo kito klausimo: Kokį pokytį norime sukurti?

NVO - tai ne tiesiog „organizacija be pelno“

Pirmiausia reikia išsiaiškinti sąvokas. Lietuvoje vartojama sąvoka nevyriausybinė organizacija (NVO) - rusiškai неправительственная организация (НПО). Pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą, NVO yra nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų nepriklausomas viešasis juridinis asmuo, įsteigtas savanoriškai ir veikiantis visuomenės ar tam tikros jos grupės naudai. NVO tikslas negali būti politinės valdžios siekimas ar vien tik religinių tikslų įgyvendinimas.

Svarbu suprasti: NVO nėra atskira juridinio asmens teisinė forma. NVO gali būti, pavyzdžiui, asociacija, viešoji įstaiga (VšĮ), labdaros ir paramos fondas arba įstatyme numatytais atvejais kita organizacija, atitinkanti NVO kriterijus.

Pirmiausia idėja, o ne registracija

Prieš pradedant juridinio asmens steigimo procedūrą, pabandykite savo idėją apibūdinti vienu sakiniu. Pavyzdžiui: „Norime organizuoti nemokamus sporto užsiėmimus vaikams.“ Arba: „Norime suburti Visagino gyventojus, kurie nori prisidėti prie miesto aplinkos tvarkymo.“ Arba: „Norime padėti vyresnio amžiaus žmonėms išmokti naudotis skaitmeninėmis technologijomis.“ Arba: „Norime organizuoti kultūrinius renginius ir suburti skirtingų tautybių miesto gyventojus.“

Jeigu net vienu sakiniu negalite paaiškinti, kam reikalinga būsima organizacija, galbūt su registracija kol kas geriau neskubėti. Reikia suprasti tris dalykus: kokią problemą norite išspręsti; kam jūs dirbsite; ką konkrečiai darysite.

O ar iš tikrųjų reikia NVO? Tai vienas svarbiausių klausimų, kurio būsimi steigėjai dažnai sau neužduoda. Pavyzdžiui, žmogus nori atidaryti nedidelę dirbtuvę ir pardavinėti pagamintus gaminius. Kitas nori įkurti konsultavimo paslaugų įmonę. Trečias nori atidaryti fotostudiją. Tai gali būti geros idėjos.

Tačiau jeigu pagrindinis tikslas - vykdyti komercinę veiklą ir gauti pajamas savininkui, galbūt reikėtų svarstyti įmonę ar kitą komercinę teisinę formą, o ne NVO.

Visai kita situacija, jeigu žmogus nori suburti gyventojus; organizuoti savanorišką veiklą; padėti tam tikrai socialinei grupei; plėtoti sportą; užsiimti kultūra; saugoti aplinką; organizuoti švietėjiškas veiklas; stiprinti vietos bendruomenę; spręsti konkrečią visuomenės problemą. Tokiu atveju NVO gali būti gerokai tinkamesnis pasirinkimas.

Tačiau nereikėtų manyti, kad NVO apskritai negali uždirbti pinigų. Gali. Organizacija gali vykdyti ekonominę veiklą, gauti pajamas, teikti paslaugas ir įgyvendinti įvairius projektus. Tačiau lėšos turi būti naudojamos organizacijos tikslams įgyvendinti pagal jos teisinį statusą ir steigimo dokumentus, o ne tiesiog paskirstomos steigėjams kaip pelnas.

Asociacija, VšĮ ar fondas?

Kai sprendimas kurti NVO priimtas, kyla kitas klausimas: kokią juridinio asmens teisinę formą pasirinkti? Būtent čia verta ypač atidžiai įvertinti savo tikslus. Asociacija - tai atskira juridinio asmens teisinė forma. Pagal Asociacijų įstatymą, asociacija yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslai gali būti koordinuoti narių veiklą, atstovauti ir ginti jų interesus arba tenkinti kitus viešuosius interesus.

Asociacija dažnai tinka, jeigu norite suburti žmones aplink bendrą interesą ar veiklą. Pavyzdžiui, sporto klubas, gyventojų asociacija, kultūros organizacija, aplinkosaugos organizacija, profesinė ar visuomeninė organizacija, interesų klubas.

Būtent todėl asociacijų pavadinimuose galima sutikti žodžius „sąjunga“, „visuomeninė organizacija“, „draugija“, „asociacija“, „susivienijimas“ ir kt. Pats pavadinimas dar nenulemia juridinio asmens teisinės formos.

Viešoji įstaiga (toliau - VšĮ). Ši forma gali būti patogi, jeigu organizacija steigiama viešiesiems interesams tenkinti, o pagrindinė veikla susijusi, pavyzdžiui, su paslaugų teikimu ar projektų įgyvendinimu švietimo, kultūros, socialinės pagalbos, informavimo ir kitose visuomenei naudingose srityse. Tačiau čia svarbu nesirinkti VšĮ vien todėl, kad „taip paprasčiau“. Reikia vertinti konkretų valdymo modelį, veiklą, steigėjus, finansavimo šaltinius ir būsimus organizacijos uždavinius.

Labdaros ir paramos fondas. Pagal Lietuvos teisę tai ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio pagrindiniai tikslai yra teikti labdarą, paramą ar kitokią pagalbą visuomenei naudingose srityse. Įstatymas tarp tokių sričių, be kita ko, nurodo mokslą, švietimą, kultūrą, meną, sportą, sveikatos apsaugą, socialinę pagalbą ir aplinkos apsaugą. Tokia forma gali būti logiška, kai pagrindinė idėja yra būtent telkti lėšas ir nukreipti jas konkretiems visuomenei naudingiems tikslams.

Kodėl svarbu tinkamai pasirinkti formą? Todėl, kad juridinio asmens teisinė forma lemia ne tik organizacijos pavadinimą. Ji turi įtakos valdymo sistemai; dalyvių ar narių teisėms ir pareigoms; sprendimų priėmimo tvarkai; apskaitos ir atskaitomybės ypatumams; santykiams su organizacijos nariais; finansavimo galimybėms; organizacijos struktūros keitimo tvarkai; valdymo organų atsakomybei.

Todėl klausimas turėtų skambėti ne taip: „Kokią organizaciją dabar paprasčiau įregistruoti?“ O taip: „Kokia juridinio asmens teisinė forma geriausiai atitinka tai, kaip mes ketiname veikti?“

O jeigu nėra pradinio kapitalo?

„Neturime pinigų. Neturime patalpų. Neturime rėmėjų. Neturime patirties. Turime tik idėją“ - būtent čia prasideda tikrosios daugelio būsimų steigėjų abejonės. Iš tikrųjų tai gana dažna situacija. Didelio pradinio kapitalo nebuvimas savaime nereiškia, kad NVO neįmanoma įkurti.

Pradiniame etape dalį darbų galima atlikti savarankiškai arba savanoriškais pagrindais. Galima ieškoti nemokamų patalpų; tartis su bibliotekomis, mokyklomis, bendruomenių centrais; ieškoti partnerių; naudotis nemokamais skaitmeniniais įrankiais; telkti savanorius; dalyvauti savivaldybių ir valstybės konkursuose; ieškoti rėmėjų; ieškoti kitų finansavimo šaltinių.

Tačiau čia yra svarbus „bet“. Nereikėtų steigti NVO vien dėl galimybės gauti finansavimą. Įregistruota organizacija automatiškai negauna pinigų. Nei savivaldybė, nei valstybė neprivalo finansuoti naujos organizacijos vien todėl, kad ji įregistruota.

Todėl dar prieš steigimą verta savęs paklausti: „Ką darysime, jeigu pirmaisiais metais negausime nė vieno projekto?“ Jeigu atsakymas: „Mes vis tiek galėsime kažką daryti“, - tai geras ženklas.

Ką daryti, jeigu nėra nei pinigų, nei patirties?

Pradėkite nuo mažo. Tarkime, norite sukurti sporto organizaciją - nebūtina iš karto metams išsinuomoti patalpų. Surenkite vieną treniruotę. Norite sukurti kultūros organizaciją - suorganizuokite vieną renginį. Norite padėti vyresnio amžiaus žmonėms - surenkite vieną nemokamą užsiėmimą. Norite užsiimti gyvūnų gerove - pirmiausia suburkite nedidelę savanorių grupę ir įgyvendinkite vieną konkrečią iniciatyvą.

Taip patikrinsite svarbiausią dalyką - ar jūsų idėja iš tikrųjų reikalinga žmonėms. Jeigu niekas neatėjo, niekas nesusidomėjo ir niekas nenori padėti, tai svarbus signalas. Galbūt reikia pakeisti idėją. O jeigu žmonės atėjo, susidomėjo ir pasirengę dalyvauti, jau turite gerokai tvirtesnį pagrindą kurti organizaciją.

Dar viena dažna klaida - supainioti projektą ir organizaciją. Projektas gali trukti šešis mėnesius. Tačiau organizacija turi egzistuoti ilgiau nei vienas projektas. Todėl verta savęs paklausti - kas bus pasibaigus projektui? Jeigu pasibaigus finansavimui veikla visiškai nutrūks, galbūt sukūrėte gerą projektą, bet dar nesukūrėte tvarios organizacijos. Tai nebūtinai yra blogai. Kartais būtent nuo vieno projekto ir prasideda NVO.

Kokių žinių reikės?

Nebūtina būti teisininku, buhalteriu ar projektų rengimo specialistu. Tačiau organizacijoje turi būti žmogus arba komanda, kurie palaipsniui išmanys juridinio asmens valdymo pagrindus; buhalterinę apskaitą; mokesčius; projektų rengimą; darbą su sutartimis; asmens duomenų apsaugą; komunikaciją; finansavimo paiešką; darbą su savanoriais; atskaitomybę.

Nebūtina visko mokėti organizacijos steigimo dieną, galima mokytis, galima konsultuotis, galima pasitelkti specialistus. Svarbiausia suprasti, kad po juridinio asmens įregistravimo organizacija netampa „savivaldžia“. Už jos sprendimus ir dokumentus kažkas turi būti atsakingas.

Ką reikia padaryti prieš steigiant?

Praktiškai kelią galima įsivaizduoti taip:

1. Suformuluoti idėją
Ką konkrečiai norite pakeisti?

2. Nustatyti problemą
Kodėl tai būtina?

3. Apibrėžti tikslinę grupę
Kam bus naudinga jūsų veikla?

4. Patikrinti poreikį
Ar žmonėms iš tikrųjų to reikia?

5. Surasti pirmuosius bendraminčius
Kas pasirengęs veikti kartu su jumis?

6. Įgyvendinti nedidelę bandomąją iniciatyvą
Patikrinti idėją praktiškai.

7. Sudaryti planą
Ką darysite pirmaisiais metais?

8. Apskaičiuoti išlaidas
Kiek pinigų reikės?

9. Rasti galimus finansavimo šaltinius
Projektai, parama, aukos, rėmėjai, pajamos iš leidžiamos ekonominės veiklos ir kiti šaltiniai.

10. Pasirinkti juridinio asmens teisinę formą
Asociacija? VšĮ? Fondas?

11. Parengti steigimo dokumentus
Ir įregistruoti juridinį asmenį nustatyta tvarka.

12. Pradėti veiklą
Ir nuolat vertinti rezultatus.

Ir galiausiai - svarbiausia!

NVO - tai ne registracijos kodas, įstatai ir banko sąskaita.
NVO - tai žmonės, kuriuos vienija bendras tikslas.
Žmonės, pasirengę skirti savo laiką, žinias, energiją ir kartais savo lėšas tam, kad kažką pakeistų.

Ir visai įmanoma, kad organizacija, kuri šiandien prasideda nuo vieno žmogaus, vienos idėjos ir vieno nedidelio renginio, po kelerių metų taps svarbia viso miesto gyvenimo dalimi. Būtent taip dažnai ir prasideda pilietinė iniciatyva.

Jelena Čerkasova

Rengiant straipsnį ir analizuojant informaciją naudotasi dirbtiniu intelektu.