Po prokuratūros kreipimosi į teismą dėl Visagino mero Erlando Galaguzo nepagrįsto praturtėjimo politikas turės grąžinti savivaldybei 8 tūkst. eurų.

Kaip ELTA informavo Utenos apylinkės teismo Kanceliarijos tarnybos vyriausioji specialistė Ligita Galvydienė, teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, o byla buvo nutraukta. Teismo duomenimis, po ieškinio pateikimo E. Galaguzas jau grąžino savivaldybės administracijai 202,94 euro. Be to, jis pripažino dalį prokuratūros reikalavimų ir sutiko grąžinti dar 8 tūkst. eurų. Ši suma savivaldybei turės būti sumokėta per 24 mėnesius teismo nustatyta tvarka.

„Taikos sutartis sudaryta tarpusavio nuolaidų pagrindu, siekiant visiškai ir galutinai išspręsti kilusį ginčą, nebetęsti bylinėjimosi ir išvengti papildomų bylinėjimosi išlaidų“, – teigė teismas. Pats meras pareiškė nesutinkantis su tokia situacija ir teigė dėl jos išgyvenantis. E. Galaguzo teigimu, pandemijos laikotarpiu jis veikė pagal tuo metu galiojusias taisykles ir manė turėjęs teisę naudotis automobiliu vykdydamas savivaldybės tarybos nario pareigas.

Už ką prokuratūra pareikalavo grąžinti pinigus?

Kalbama apie išlaidų kompensacijas, kurias E. Galaguzas gavo eidamas savivaldybės tarybos nario pareigas 2019–2023 metais. Per ketverius metus jam buvo išmokėta apie 11,9 tūkst. eurų kompensacijų. Patikrinimo metu nustatyta, kad politikas pateikė čekius už įsigytą kurą, tačiau dalis išlaidų buvo patirta laikotarpiais, kai automobilių naudojimas buvo negalimas arba nepakankamai pagrįstas.

Visų pirma, vienas iš automobilių tam tikru laikotarpiu apskritai nebuvo registruotas nei E. Galaguzo, nei kito asmens vardu. Kitam automobiliui tam tikrą laikotarpį nebuvo galiojančio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Prokuratūros duomenimis, vien dėl šių aplinkybių nepagrįstai kompensuotomis pripažintos maždaug 2 986 eurų išlaidos. Be to, prokuratūra nustatė apie 3 tūkst. eurų išlaidų kurui, įsigytam ne Visagino savivaldybės teritorijoje.

Patikrinimo medžiagoje taip pat buvo užfiksuoti atvejai, kai skirtingos rūšies degalai buvo perkami tą pačią dieną arba keliomis dienomis iš eilės. Iš pradžių prokuratūra prašė iš E. Galaguzo priteisti 10 256 eurus. Galiausiai šalys sudarė taikos sutartį, o byla buvo nutraukta.

Tačiau E. Galaguzas – ne vienintelis Visagino politikas „čekiukų“ istorijoje

Išlaidų kompensavimo istorija susijusi ne tik su dabartiniu meru. Tarp buvusių ir dabartinių Visagino savivaldybės tarybos narių yra dar keli politikai, dėl kurių prokuratūra taip pat kreipėsi į teismą su civiliniais ieškiniais dėl lėšų, išmokėtų kaip kompensacijos už tarybos nario pareigų vykdymo išlaidas, grąžinimo.

Viena iš tokių bylų susijusi su buvusia Visagino mere, o šiuo metu savivaldybės tarybos nare Dalia Štraupaitė. Prokuratūra iš jos Visagino savivaldybės naudai prašo priteisti 11 918 eurų. Kalbama apie 2019–2023 metais, einant tarybos nario pareigas, kompensuotas išlaidas. Prokuratūros vertinimu, dalis gautų lėšų neturėjo pakankamo dokumentinio ar kitokio pagrindimo. Taigi šiuo metu kalbama jau ne apie pavienį vieno politiko atvejį. Prokuratūros akiratyje atsidūrė keli buvę ir dabartiniai Visagino savivaldybės tarybos nariai, o bendra pareikštų reikalavimų suma siekia dešimtis tūkstančių eurų.

Kartu svarbu pabrėžti, kad kalbama apie civilines bylas dėl lėšų grąžinimo ir nepagrįsto praturtėjimo. Pats civilinio ieškinio pareiškimas nereiškia, kad asmuo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą. Galutinį vertinimą dėl pareikštų reikalavimų turi pateikti teismas. Būtent šiame kontekste ypatingo dėmesio sulaukia D. Štraupaitės situacija – šiuo metu ji vėl kandidatuoja į Seimą.

Ji dalyvauja pirmalaikiuose Seimo nario rinkimuose vienmandatėje Nalšios šiaurinėje rinkimų apygardoje Nr. 52, kurie vyks 2026 metų lapkričio 8 dieną. Apie jos iškėlimą kandidatu oficialiai paskelbta rugpjūtį.

Taigi dabartinė situacija atrodo taip: kandidatė į Seimą tuo pačiu metu yra atsakovė civilinėje byloje, kurioje iš jos reikalaujama priteisti beveik 12 tūkst. eurų savivaldybės naudai. Ar „čekiukų“ byla gali sutrukdyti jai praeiti VRK patikrą?

Čia būtina atskirti teisinius aspektus. Vien civilinės bylos faktas savaime nereiškia automatinio draudimo dalyvauti rinkimuose. Kitaip tariant, negalima teigti, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) privalo pašalinti D. Štraupaitę iš rinkimų vien dėl to, kad prokuratūra reikalauja iš jos priteisti 11 918 eurų.

Tačiau šioje istorijoje yra kur kas rimtesnis teisinis fonas.

Anksčiau D. Štraupaitė buvo pripažinta kalta baudžiamojoje byloje, susijusioje su korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis, įskaitant piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimą.

Jai buvo paskirta piniginė sankcija, taip pat trejus metus uždrausta eiti tam tikras valstybės ir savivaldybių institucijose pareigas. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 metų kovo 3 dieną. Būtent dėl šios priemonės VRK 2024 metais atsisakė registruoti D. Štraupaitę kandidate – iš pradžių Europos Parlamento rinkimuose, o vėliau ir Seimo rinkimuose.

2025 metų vasarį Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas patvirtino, kad draudimas dalyvauti rinkimuose asmeniui, kuris dar nėra įvykdęs teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, neprieštarauja Konstitucijai. Tačiau D. Štraupaitės atveju trejų metų apribojimo terminas baigėsi 2026 metais. Todėl dabartinė situacija iš esmės skiriasi nuo 2024 metų rinkimų.

Nauja „čekiukų“ byla nereiškia, kad D. Štraupaitė pripažinta kalta. Šiuo atveju kalbama apie prokuratūros civilinį ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo. Kol teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo, korektiška kalbėti apie reikalavimą grąžinti lėšas, o ne apie įrodytą kaltę. Tačiau pats tokios bylos faktas, ypač ankstesnio baudžiamojo nuosprendžio kontekste, neabejotinai yra viešojo intereso klausimas.

Dabar kyla ne tik teisinis, bet ir politinis klausimas: ar kandidatė į Seimą, siekianti rinkėjų pasitikėjimo, pasirengusi viešai paaiškinti, kodėl prokuratūra reikalauja iš jos grąžinti beveik 12 tūkst. eurų Visagino savivaldybei ir kuo baigsis ši byla?

Šaltiniai: Lietuvos Respublikos prokuratūra, LRT / ELTA.