98 % rūšiuoja. Tačiau 63,5 % prisipažįsta: atliekas yra išmetę netinkamai – ką parodė Visagino gyventojų ekologinių įpročių apklausa?

Ar Visagino gyventojams tikrai svarbi aplinkos apsauga? Ar jie rūšiuoja atliekas? Kas trukdo žmonėms elgtis atsakingiau ir kas galėtų paskatinti juos tai daryti dažniau?

Į šiuos klausimus bandyta atsakyti vykdant ekologinio švietimo projektą „Saugoti ar ne? Kas lemia mūsų pasirinkimą“. Anoniminėje apklausoje dalyvavo 52 asmenys, iš kurių 47 gyvena Visagine.

Apklausos rezultatai atskleidžia gana įdomų paradoksą: žmonės supranta aplinkos apsaugos svarbą, tačiau žinios ne visada virsta kasdieniais veiksmais. Realiai visi apklausos dalyviai mano, kad žmogus gali daryti tikrą poveikį aplinkos būklei. Beveik visi teigia rūšiuojantys atliekas. Tačiau kartu 63,5 % prisipažino bent kartą išmetę atliekas netinkamai.

Iš pirmo žvilgsnio miesto gyventojų ekologinė atsakomybė atrodo neblogai. 26 dalyviai, t. y. lygiai pusė apklaustųjų, nurodė atliekas rūšiuojantys visada. Dar 25 žmonės tai daro bent kartais. Tik vienas dalyvis prisipažino atliekų nerūšiuojantis. Išeina, kad 98 % apklaustųjų rūšiuoja atliekas nuolat arba bent retkarčiais.

Tačiau toliau išryškėja visiškai kitoks vaizdas. 33 asmenys, arba 63,5 %, prisipažino, kad jiems bent kartą yra tekę išmesti atliekas ne ten, kur priklauso. Ir tai nebūtinai reiškia visišką ekologinės atsakomybės stotį. Atsakymai rodo: tarp supratimo, kaip elgtis teisingai, ir realaus elgesio egzistuoja pastebimas atotrūkis.

Pagrindinės apklausos dalyvių įvardytos kliūtys pasirodė esančios visiškai praktiškos. Tarp priežasčių, trukdančių rūšiuoti atliekas:

  • laiko trūkumas – 38 %;
  • nepatogumas – 32 %;
  • įprotis – 28 %;
  • informacijos trūkumas – 24 %;
  • aplinkinių elgesys – 20 %.

Komentaruose gyventojai taip pat atkreipė dėmesį į infrastruktūros būklę. Pavyzdžiui, tarp atsakymų skambėjo skundai dėl perpildytų konteinerių ir situacijų, kai tenka ieškoti kito laisvo konteinerio. Kai kurie dalyviai pažymėjo, kad ne visada aišku, kur išmesti tam tikrų rūšių atliekas.

Tais atvejais problema yra ne žmogaus nenoras rūšiuoti šiukšles, o tai, kiek lengva jam tai padaryti konkrečioje situacijoje.

Atsakymuose į atvirus klausimus nuskambėjo ir kita problema – nepasitikėjimas. Kai kurie dalyviai mano, kad kalbos apie rūšiavimą praranda prasmę, jei žmonės mato perpildytus konteinerius, kontrolės trūkumą arba nesupranta, kas vyksta su atliekomis po jų išvežimo.

Į atvirą klausimą apie tai, kas labiausiai trukdo žmonėms rūšiuoti atliekas ir saugoti aplinką, gyventojai atsakinėjo gana tiesiai. Tarp dažniausiai minimų priežasčių – ne tik įpročiai ar patogumo trūkumas, bet ir požiūris į problemą, asmeninės atsakomybės bei pakankamos kontrolės stoka.

Vienas iš atsakymų tiksliai atspindi dalies žmonių poziciją: „Moku už šiukšlių išvežimą, tai kam dar rūšiuoti? Be to, namuose nenoriu laikyti kelių atskirų talpų.“

Kiti gyventojai problemą mato plačiau – jų nuomone, žmonėms trūksta asmeninės atsakomybės už aplinkos būklę supratimo, žinių ir ekologinio švietimo. Taip pat pažymėta, kad ne visada pakanka informacijos apie tai, kaip ir kokias konkrečiai atliekas reikia rūšiuoti.

Ne vienas atsakymas buvo susijęs su infrastruktūra. Gyventojai atkreipė dėmesį į tai, kad mieste ne visada patogu atsikratyti visų rūšių atliekų. Specifines atliekas galima nuvežti į didelių gabaritų atliekų aikšteles, tačiau dėl vieno daikto tikrai ne kiekvienas gyventojas nusiteikęs ten vykti.

Dar viena problema – aiškumo trūkumas. Kur išmesti konkrečią pakuotę? Į kurį konteinerį? O ką daryti, jei konteineris perpildytas?

Vienas iš apklausos dalyvių pasiūlė, kad ant pakuočių būtų aiškiai nurodyta, į kurį konteinerį ją reikėtų išmesti. Gyventojų nuomone, toks paprastas sprendimas galėtų sumažinti abejones ir palengvinti rūšiavimą.

Tačiau tarp atsakymų skambėjo ir griežtesnių vertinimų. Gyventojai minėjo per švelnias bausmes, nebaudžiamumą, sąžinės ir noro stoka.

Taigi problema nesusiveda tik į tai, kad „žmonės tyngi rūšiuoti“. Atsakymai rodo daug sudėtingesnį vaizdą: vieniems trūksta patogumo, kitiems – informacijos, treti abejoja, ar jų pastangos turi prasmę, o ketvirti mano, kad trūksta kontrolės.

Būtent todėl vien tik raginimo rūšiuoti atliekas gali nepakakti. Žmogus turi žinoti, ką daryti, turėti galimybę tai padaryti patogiai ir matyti, kad jo atsakingas elgesys iš tiesų turi prasmę.

Kiti mano, kad be baudų ir kontrolės dalis gyventojų tiesiog nesilaikys taisyklių. Būtent baudos ir kontrolė tapo populiariausiu atsakymu į klausimą, kas galėtų stipriau skatinti atsakingą elgesį: šį variantą pasirinko 29 asmenys, arba 55,8 % dalyvių.

Antroje vietoje – aiškesnė informacija apie ekologines problemas ir rūšiavimo taisykles: 24 asmenys, arba 46,2 %. Dar 20 dalyvių svarbiu laiko kitų žmonių pavyzdį.

Kartu negalima teigti, kad miesto gyventojai visiškai nieko nežino apie ekologines pasekmes. 27 asmenys gerai žino apie plastiko žalą, dar 24 apie tai turi bent bendrą supratimą.

Panaši situacija ir dėl automobilių padangų: 25 dalyviai gerai supranta, kodėl netinkamas jų sutvarkymas yra pavojingas, dar 24 apie tai žino iš dalies.

Apie gaisrų žalą gamtai gerai žino 28 asmenys, dar 21 dalyvis apie tai turi bendrą supratimą.

Susidaro įdomi situacija: ekologinių žinių dauguma turi, tačiau pačios žinios ne visada virsta tvariu įpročiu. 88,5 % mano, kad ekologinės informacijos mieste trūksta.

Vienas iš vaizdingiausių rezultatų yra susijęs su informacija. Tik 6 dalyviai mano, kad Visagine ekologinės informacijos pakanka. 32 asmenys atsakė, kad jos pakanka tik iš dalies, o 14 mano, kad informacijos apskritai trūksta.

Taigi 88,5 % dalyvių ekologinės informacijos kiekį mieste vertina kaip nepakankamą arba tik iš dalies pakankamą. Ir tai sutampa su kitu rezultatu: 38 asmenys, arba 73,1 %, norėtų gauti daugiau informacijos apie tai, kaip saugoti aplinką.

Gyventojų atsakymai leidžia išskirti keletą veiksnių. Žmonėms reikia ne tik raginimų „saugoti gamtą“. Jiems reikia aiškių taisyklių, patogios infrastruktūros ir jausmo, kad taisyklės iš tiesų veikia.

Be to, 27 iš 51 į šį klausimą atsakiusiojo mano, kad žmogaus elgesys iš tiesų gali pakeisti aplinkos būklę. Dar 23 žmonės mano, kad gali – bent iš dalies. Tik vienas dalyvis netiki tokia galimybe. Kitais žodžiais tariant, ekologinis skepticizmas toli gražu nesudaro daugumos.

Apklausos rezultatus galima suvesti į vieną skaičių ir vieną prieštaravimą: 98 % rūšiuoja atliekas bent kartais; 63,5 % kartu prisipažįsta, kad yra išmetę atliekas netinkamai.

Tai ne tiek istorija apie tai, kad Visagino gyventojai „nenori saugoti gamtos“. Tai greičiau istorija apie tai, kad geras ketinimas ne visada atlaiko susidūrimą su įpročiu, laiko trūkumu, nepatogia infrastruktūra ar kontrolės nebuvimu.

Ir, ko gero, būtent čia slepiasi pagrindinis ekologinių pokyčių mieste rezervas. Ne tiesiog dar kartą aiškinti, kodėl negalima mėtyti šiukšlių kur papuola, o padaryti teisingą pasirinkimą paprastą, aiškų ir natūralų.

Nes ekologinė atsakomybė prasideda ne nuo gražių šūkių. Ji prasideda tą akimirką, kai žmogui iš tiesų patogu pasielgti teisingai.

Ir atskiras ačiū visiems gyventojams, kurie rado laiko dalyvauti apklausoje ir sąžiningai atsakinėjo į klausimus. Būtent tokie atsakymai – taip pat ir kritiški bei nepatogūs – padeda geriau suprasti, kas iš tiesų vyksta su Visagino gyventojų ekologiniais įpročiais.

Ačiū už jūsų laiką, atvirumą ir pasiruošimą pasidalyti savo nuomone. Gauti rezultatai taps pagrindu tolesnei medžiagai bei ekologiniam švietimui portale Vis24.

 

Tyrimo ir analitinio straipsnio autorė - Jelena Čerkasova

Publikacija parengta vykdant projektą „Saugoti ar ne? Kas lemia mūsų pasirinkimus?“. Projektą remia Visagino savivaldybė

Daugiau publikacijų šia tema:

Saugoti ar ne? Kviečiame visaginiečius išreikšti savo nuomonę apie miesto aplinką

Saugoti gamtą ar mokėti baudas: apie gaisrus, šiukšles ir atsakomybę

Plastikas neišnyksta – kiekvienas išmestas maišelis gali sugrįžti į mūsų lėkštę